Restauruota išeivijos lietuvio gimtinei dovanota Kurnėnų mokykla

Data

2020 09 15

Įvertinimas
0

Už privačias lėšas pastatyta tuo metu moderniausia Lietuvos mokykla

Kurnėnų mokyklos (Alytaus rajonas) istorija – tikrai įspūdinga. Ji buvo pastatyta 1934–1936 metais. Mokyklos statybas finansavo Amerikos lietuvis inžinierius Laurynas Radziukynas (1880–1966), pats kilęs iš Kurnėnų ir, turėjęs mokytis už 10 kilometrų esančiame Miroslave. Tad išvykęs į Ameriką ir ten praturtėjęs, nusprendė apsaugoti nuo tokio vargo savo gimtojo kaimo vaikus ir pastatė jiems mokyklą Kurnėnuose. Ir ne bet kokią – tuo metu tai buvo moderniausia mokykla visoje Lietuvoje.


Šis faktas neturėtų labai stebinti, žinant, kad dalis statybinių medžiagų ir įrangos mokyklai įrengti buvo atgabenta iš JAV.  Pavyzdžiui, iš už Atlanto Lietuvą pasiekė „Standard“ prekės ženklo keraminė santechnika, radiatoriai, netgi langų rėmai su visais stiklais. Plytos buvo pirktos Bronholme, Danijoje. Kas labai reta tiems laikams – mokykloje jau buvo įrengtas centrinis šildymas.


Mokyklos statybos darbams vadovavo architektas Pranas Medziukas, medžio darbams –  Vladas Leščinskas. Pagrindiniame pastato fasade įkomponuotas dailininko keramiko Vytauto Brazdžiaus (1897-1968) sukurtas keraminis Lietuvos herbas, kuris sovietmečiu buvo uždengtas tinko sluoksniu, ir vėl atidengtas tik 1988 metais. 


Mokykla pagal paskirtį naudota daugiau kaip 70 metų, pasikeitus demografinei situacijai 2008 metais ji buvo uždaryta.

Restauratorius pradžiugino išlikę autentiški baldai ir įranga

Kurį laiką pastatas stovėjo nenaudojamas ir 2016 metais buvo nuspręsta jį renovuoti. 2018 metais  mokyklos vidaus kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektą parengė Kultūros infrastruktūros centras (tuomet dar – VĮ „Lietuvos paminklai“), projekto vadovė Viltė Janušauskaitė, architektės Elena Kazlauskaitė ir Inga Vilkaitytė, konstruktorius Saulius Ušpalis.


Kaip pasakoja V. Janušauskaitė, 2018 metų pradžioje, pradėjus tyrimus, mokykla atrodė liūdnokai – apleista, įšalusi ir pradėjusi nykti. Didžiausią grėsmę mediniams elementams kėlė itin pavojingas trobagrybis, pradėjęs plisti pastato cokoliniame aukšte. Dėl nesutvarkyto kiauro stogo, buvo pradėjusios pūti perdangos, nesiėmus veiksmų jos galėjo įgriūti. Iš kitos pusės, specialistams įspūdį paliko mokykloje išlikusios autentiškos detalės. 


„Objektas džiugino autentikos gausa – išliko ir pavyko restauruoti ne tik  santechninę keramiką ir chromuotą santechniką, tačiau ir radiatorius, duris, koklines krosnis, sienų spalvinio dekoro fragmentus, parketo ir lentų grindis, stacionarius baldus, dvipusius, transformuojamus mokyklinius suolus ir klasių lentas“, – pasakojo apie  naujam gyvenimui prikeltus baldus ir kitą įrangą V. Janušauskaitė. 


Mokykla atgimė praktiškai tokia, kokia buvo pastatyta prieš aštuonis dešimtmečius. Vienoje iš kabinų bus netgi galima pasinaudoti autentišku, JAV gamintu tualetu. Beje, specialistams  sudėtingiausia buvo restauruoti santechniką ir radiatorius – jie ilgą laiką buvo nenaudoti, kelias žiemas praleido neigiamoje temperatūroje, todėl buvo sudėtinga užtikrinti jų sandarumą.


„Dirbant pavyko atrasti ir išsaugoti dar daugiau Lietuvos paveldo kontekste unikalių autentiškų elementų: iš JAV atgabento gipso kartono, aliuminių tinkavimo kampų, spynų ir t.t. Nustatyta, kad iki šiol medinėmis laikytos apdailos plokštės iš tiesų pagamintos iš asbesto, tarpukariu laikyto itin  modernia medžiaga. Saugiai uždengtas stiklu nedidelis plokščių fragmentas bus paliktas lankytojams apžiūrėti kaip pastato istorijos ženklas“, –atskleidė Kurnėnų mokyklos restauravimo subtilybes V. Janušauskaitė.


Pasak pašnekovės, ateities darbams liko kartu su mokykla įrengtos, JAV pagamintos vėjo jėgainės restauravimas.


Antram gyvenimui prikelta mokykla bus pritaikyta kultūros, turizmo ir švietimo veikloms.


Viltės Janušauskaitės ir Ingos Vilkaitytės nuotraukos
Pokyčiai Kurnėnų mokykloje: po restauravimo, tvarkymo darbai ir prieš restauravimą.