Paveldo priežiūrą skatina atsakomybė kraštui ir žmonėms

Data

2021 05 06

Įvertinimas
0
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.jpg

Nors paveldo objektas turi savo valdytoją, jis yra ir vietos bendruomenės, ir visos šalies vertybė. Savininkui tenka atsakinga ir garbinga užduotis - išsaugoti jį ateities kartoms. Kultūros vertybių registre esančių pastatų savininkai turi būti dėmesingi detalėms ir atidūs, kai nori kažką keisti savo autentiškuose pastatuose.

Griežtas kultūros paveldo reglamentavimas skatina išsaugoti esminius ir vertingiausius statinių elementus, todėl geriau jau pastato dalis remontuoti, nei keisti jas naujomis. O kad neprireiktų nė remonto, būtina kultūros paveldo objektą nuolat prižiūrėti. Čia valdytojams į pagalbą ateina prevencinės paveldo priežiūros sistemą Lietuvoje įgyvendinantis projektas FIXUS Mobilis. Jungtinis Kultūros paveldo centro ir Kultūros infrastruktūros centro projektas per dvejus metus padės dviem šimtams paveldo valdytojų.

Vertino autentiką dar iki tampant paveldo objektu

Kiekvienas paveldo objektas yra išskirtinis, dažnai ir jų savininkai gali papasakoti neeilinę savo istoriją. Algimantą Grigą, architektą ir gidą, apsigyventi pavyzdiniame Kauno modernizmo pastate paskatino veikla ir interesai: „2015-ais metais su grupe draugų įkūrėme iniciatyvą „Ekskursas“ ir vedame eksursijas po tarpukario modernistinius pastatus. Maždaug tuo pačiu metu su žmona pradėjome dairytis būsto miesto centre. Nereikalavome / nesiekėme, kad būstas būtų paveldo objekte. Tiesą sakant, kai pirkome butą, mūsų namas dar nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą“.

Baigęs architektūros studijas A.Grigas pripažįsta pirmais kartais nepakankamai atidžiai apžiūrinėjęs tarpukario daugiabutį. Tik vėliau, kai jau buvo įsikūręs, iš mažų detalių susidėliojo bendrą vaizdą ir pamatė, kaip kokybiškai pastatytas ir įrengtas šis gyvenamasis namas. Laiškas, jog namas tapo kultūros paveldo objektu, buvo maloni staigmena, tačiau šeimos gyvenimo būdo nepakeitė: darydami remontą jie patys atsisakė minties griauti pertvaras, nes jų butas vienas iš paskutiniųjų name buvo išsaugojęs originalią struktūrą.

Saugo maldos namų jaukumą

Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – tai medinis pastatas su kelių šimtmečių istorija. Dabar už ją atsakingas klebonas Gintas Rumševičius pasakoja, kad pastatas iš senųjų Rumšiškių dugno perkeltas į naująsias Rumšiškes 1958–1959 metais. Vieni istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmoji bažnyčia pastatyta XV amžiaus pradžioje paties karaliaus Jogailos, kiti tvirtina, kad XVI amžiuje jos fundatorė buvo karalienė Bona. Dabartinis pastatas iškilo XVIII amžiuje,  Kauno arkivyskupija patikėjo jį valdyti G.Rumševičiui.

Klebonui valdyti  šimtametę bažnyčią - didelė atsakomybė ne tik Kauno arkivyskupijai, bet ir parapijai bei tautai. „Tauta be praeities neturės ir ateities. Todėl tenka rūpintis materialia pastato būsena, siekiant išlaikyti išskirtinį paveldo patrauklumą. Rūpinimasis pastatu tampa ir parapijos gyventojų dvasinio pamato dalimi – jausdamiesi bažnyčioje jaukiai ir saugiai, jie palaiko geresnį asmeninį dvasinį ryšį su Dievu“,  – paveldo sąsajas su dvasiniu gyvenimu įžvelgia G.Rumševičius.

Paveldosaugininkų nesibijo

Birutė Nomeda Stankūnienė XIX amžiaus pabaigoje statytą Kazimieravo dvaro svirną įsigijo vos prieš porą mėnesių. Dviejų aukštų mūrinis svirnas iki pat 2018 metų tarnavo kaip grūdų sandėlis. Jame išlikusios nuostabios medinės grindys, grūdų ventiliavimo sistemos, aruodai. Naujosios savininkės manymu, pastatas yra istorinis, tačiau visiškai netyrinėtas ir neaprašytas, tad jame  reikia atlikti nemažai tiriamųjų darbų.

 „Domiuosi istorija, kultūra, mūsų krašto istorija. Man patinka seni apleisti pastatai, patinka juos atgaivinti, – pasakoja B.N.Stankūnienė, tapytoja ir dizainerė. –  Ieškojau sau erdvės kurti, dirbtuvių, nes patalpos ir aplinka, kurioje dirbu, man yra labai svarbu. Iš pradžių ieškojau mieste: gamyklose, loftuose, Naujojoje Vilnioje, tačiau patalpos buvo man per brangios arba per mažos, šalia nebuvo gamtos, varžė kiti dalykai.“ Kazimieravo svirnas patenkino visus menininkės lūkesčius tiek dirtuvėms, tiek jų aplinkai: šalia svirno tyvuliuoja ežeras, stūkso senas dvaro parkas, vilnija pievos.

Nors svirnas buvo apverktinos būklės, B. N. Stankūnienės tai neišgąsdino, o paskatino naujiems kūrybiniams impulsams. Ji jau turi panašios patirties – yra atgaivinusi vienas XVIII amžiaus patalpas sostinės senamiestyje, tad reikalai su paveldosauga menininkės negąsdino.

Prisideda tyrimais, darbais ir patarimais

Šios trys istorijos labai skirtingos, bet turi keletą esminių panašumų: jų valdytojams paveldo objektas nėra  kažkiek kvadratinių metrų naudingų patalpų. Jie nori kuo greičiau ir efektyviau pagerinti pastato būklę, nes supranta, kad ilgainiui jo pažeidimai tik gilėja ir daro daugiau bėdos. Ieškodami pagalbos, visi jie atrado FIXUS Mobilis.

„Man labiausiai reikia konstruktorių–restauratorių pagalbos pastato konstrukcijų būklei, deformacijų priežastims įvertinti, taip pat rekomendacijų, kokios priemonės pagelbėtų jį apsaugoti, stabilizuoti ir  atstatyti“, – vardija svirno savininkė. FIXUS Mobilis komandos atlikta apžiūra, konsultacijos ir išsami ataskaita yra būtent tai, ko šiai objekto valdytojai reikėjo.

Rumšiškių bažnyčios klebonui pagrindinis iššūkis – surasti lėšų pastatui išlaikyti ir jo būklei išsaugoti. FIXUS Mobilis čia gelbsti nemokamomis  prevencinės priežiūros paslaugomis. Patys parapijos gyventojai nepajėgia išlaikyti pastato: jiems prisidedant tik iš dalies, didžioji dalis rūpesčių tenka Kauno arkivyskupijai.  Ši aktyviai stebi paveldosauginių projektų kvietimus ir skuba jais pasinaudoti.

Pagal jungtinės veiklos sutartį dvylikai daugiabučio butų savininkų atstovaujantis A. Grigas sako, kad jam įdomiausios ir naudingiausios yra konsultacijos dėl kultūros vertybės vertingųjų savybių išsaugojimo nuo išorinės grėsmės. Jam, kaip namo gyventojų atstovui, kartais trūksta žinių, kaip galima teisiškai pasinaudoti kultūros paveldo vertybės statusu ir apsaugoti gyventojų teises nuo nekilnojamo turto plėtros kaimynystėje ar tam tikrų savivaldybės veiksmų, kurie gali pažeisti paveldo objekto valdytojų teises.

Taigi, koks paveldo statinys bebūtų, jo savininkui visada praverčia FIXUS Mobilis apžiūra, specialistų pagalba konkrečiais būtiniausiais darbais ir patarimai apie geriausius priežiūros būdus ateityje.

FIXUS Mobilis misija yra gerinti visos šalies kultūros paveldo būklę ir skatinti kultūros paveldo objektų valdytojus nuolat prižiūrėti savo objektus. Pamatiniu principu, aplink kurį kūrėsi veiklos metodika, buvo pagalba paveldo valdytojams. Projektas pirmasis Lietuvoje ėmėsi kurti kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros sistemą, kuri apima visų nuosavybės tipų ir visuose šalies regionuose esančius paveldo objektus. Projektas finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo kultūros programos 2014–2021 m. lėšų.

Daugiau apie FIXUS Mobilis paslaugas galite sužinoti www.fixusmobilis.lt.

 

Nuotraukose:

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Kazimieravo dvaro svirnas

Dovydo ir Gedalio Ilgovskių gyvenamasis daugiabutis namas